ANGLŲ BASETAS
(angl. Basset Hound), basethaundas

1873 m. į Didžiąją Britaniją iš Prancūzijos buvo atvežta keletas Artua basetų kalių, kurias lordas Everetas Mileizas kryžmino su  bigliais, vėliau su bladhaundais. Naujos veislės šunys buvo stambesni, stipresni. Juos imta vadinti anglų basetais arba basethaundais – mažaisiais skalikais. Sunkūs anglų basetai išpopulerėjo ir paplito pasaulyje kur kas greičiau negu gerokai lengvesni jų protėviai iš Prancūzijos.Su anglų basetais medžiojami triušiai, lapės, šernai, net vilkai. Kadangi jų kojos trumpos ir jie negali greitai vyti žvėries, šių šunų pareiga išvaryti žvėris taip, kad medžiotojai galėtų nušauti. Aptikęs pėdsakus, anglų basetas pagal juos randa žvėrį, persiakioja jį ilgai ir atkakliai, kiek blogiau tik tankiuose sąžalynuose. Jie labai savarankiški medžioklėje, į kitus šunis nekreipia jokio dėmesio, ieško ir persekioja žvėrį pavieniui, varo jį lėtai, skalydami. Jų trumpos ir riestos kojos puikiai išlaiko ilgą ir sunkų kūną.
Šie šunys, nors ir lėti, yra atkaklūs, drąsūs ir vikrūs. Jie turi jautrią uoslę, ypač melodingą balsą. Lietuvoje jie tinka rudeninėms kiškių ir lapių medžioklėms. Anglų basetas ramaus būdo, paklusnus, bet užsispyręs ir drąsus. Jis labai ištvermingas ir atsidavęs šeimininkui. Jį dažnai reikia vesti pasivaikščioti. Jo judesiai laisvi, ritmingi, palyginti lėti. Bėgdamas jis toli išmeta priekines kojas į priekį ir energingai atsispiria užpakalinėmis, nagai nekimba į žemę. Anglų basetas yra puikus medžioklinis šuo – skalikas, tačiau dažnai auginamas kaip dekoratyvinis, žmonių džiaugsmui. Kailio plaukai trumpi, šiurkštūs, tankūs, blizgantys, labai puošnių spalvų: dvispalvis (baltas, gelsvai rudas arba citrinos atspalvio), trispalvis (juodas, baltas ir rudas). Galva ir ausys paprastai rudai rausvos, ant kaktos – balta juosta. Ruda spalva – įvairų atspalvių, dėmių išdėstymas nesvarbus. Kailį reikia šukuoti šukomis ir šepiačiu.
Anglų basetas trumpakojis, stambus, harmoningo kūno sudėjims. Aukštis ties ketera 33 – 38 cm, šunelio masė 23 – 30 kg. Gyvena maždaug 12 metų. Galva didelė ir proporcinga kūnui. Kakta vidutinio pločio, plokščia. Kaktos ir snukio linijos beveik lygiagrečios. Pakaktys neryškus. Snukis truputį ilgesnis už pusę galvos ilgio, stambus, nesmailus ir nesusiaurėjantis. Antakių lankai ryškūs. Skruostai nėra atsikišę. Nosies veidrodėlis juodas (esti ir tamsiai rudas, bet tai laikoma trūkumu), šnervės plačios. Galvos oda paslanki, susiraukšlėjusi (palenkus galvą) ties antakiais. Negilios raukšlės virš antakių ir apie akis suteikia basetui rimtumo, susirūpinimo įspūdį. Sausa galva ir ištempta oda laikoma yda. Viršutinė lūpa nukarusi, dengia apatinę. Akys didelės, gilokos, tamsiai rudos, meilios. Apatinei akių vokai nukarę. Dantys dideli, sankanda žirkliška. Ausys ilgos, išaugusios žemiau akių linijos, plačios, su klostėmis, siekia nosies galą, šuniui nuleidus galvą – ausys velkasi žeme. Šuniui stovint, ausys prigludusios prie kaklo. Kaklas storas, raumeningas su švelniai išlinkusia viršutinia linija. Krutinė gili su išsišovusiu krūtinkauliu, apačia siekia alkūnes. Pečių mentės bei alkūnės prigludusios prie krūtinės ląstos. Atstumas nuo krūtinės iki žemės lygus maždaug trečdaliui šuns ūgio ties ketera. Pečiai platūs, raumeningi. Juosmuo ilgas, šonkauliai ilgi ir gaubti, jų lankai pakrypę atgal. Ketera ryški, nugaros linija tiesi. Juosmuo ir strėnos raumeningi, iškilūs, maždaug pečių pločio. Priekinės kojos trumpos, storos, raumeningos, pakrypusios vidun, žemiau riešų pakrypusios į išorę, jų oda raukšlėta. Iš šono žiūrint, priekinės kojos atrodo tiesios. Užpakalinės kojos išaugusios plačiau už priekines, blauzdos trumpos, slėsnos masyvios, žiūrint iš užpakalio atrodo lygiagrečios. Šuo vienodai remiasi visomis pirštų pagalvėlėmis, dėl to jos palieka žemėje vienodo gylio pėdsaką, panašų į didelio skaliko. Letenos stambios, apvalainos, skėstais pištais. Uodega kardo formos, išaugusi strėnų srityje, ties pagrindu stora, į galą pamažu plonėja, apaugusi plonais, šiurkščiais plaukais apatinėje pusėje. Kai šuo varo žvėrį, jo uodega būna išlenkta kardo formos ir pakelta virš nugaros.

TRŪKUMAI IR YDOS

Pernelyg siaurėjantis snukis, siaura galva ir glaudžiai prie jos prigludusi oda, nesukandimas (kai apatinis žandikaulis trumpesnis už viršutinį), perkandimas (kai apatinis žandikaulis ilgesnis už viršutinį) arba buldogiška sankanda (kai apatinis žandikaulis žymiai ilgesnis už viršutinį), labai šviesios akys, be raukšlių arba aukštai išaugusios ausys, statūs, siauri pečiai, per daug įlinkusi arba kuprota nugara, žiedo formos, labai energingai vizginama uodega.

DISKVALIFIKACINĖS YDOS

Vienspalvis kailis, vienos arba abiejų sėklidžių nebuvimas.