Archive for the ‘Sveikata’ Category

 Displazija – genetiškai sąlygotas sąnario neišsivystymas. Tai bendrabiologinė problema, būdinga žmogui ir daugumai naminių gyvūnų. Labiausiai žinoma ir dažniausiai šunims diagnozuojama yra klubo sąnario (HD) bei alkūnės sąnario (ED) displazija. Displazija serga be išimties visų veislių šunys, tačiau dekoratyviniams, mažą kūno svorį turintiems gyvūnams kliniškai ji retai arba niekada nepasireiškia. Pasaulinėje praktikoje yra minima kulno bei kelio sąnario displazija, kurių raida vis dar nestandartizuota, nes rečiau pasireiškia nei ankščiau minėta ED ir HD. Read the rest of this entry »

Dantenų uždegimas. Šunims pasitaiko gana dažnai. Jį sukelia bakterijos ir virusai, vitamino C stoka. Gingvitas gali prasidėti kai dantenas pažeidžia aštrūs kaulai, o sentavėje – dar ir nutdilę aštriabriauniai dantys. Sergančiam šuniui pradeda su krauju tekėti seilės, patinsta ir parausta, kartais išopėja dantenos. Šuo visai arba beveik neėda.

ergantį šunį reikia šerti smulkiu, minkštu pašaru, o dantenas plauti silpnu kalio permanganato arba geriamosios sodos tirpalu. Patartina kreiptis į veterinarijos gyditoją. Read the rest of this entry »

Gyvūnai, patenkantys į rizikos grupę:

Katės ir šunys. Bet kurio amžiaus, lyties ir veislės gyvūnams gali išsivystyti akmenligė. Tai kietos konsistencijos darinių (“akmenų”) susiformavimas šlapimo takuose, inkstų struktūriniuose vienetuose – geldelėse, taurelėse, – bei šlapimo pūslėje. Struvitai (magnio amonio fosfatiniai akmenys) – labiausiai paplitęs akmenų tipas, dažniausiai išsivystantis jaunesnio amžiaus katinams, tuo tarpu kalcio oksalato akmenys dažniau išsivysto 4-9 metų vyriškos lyties katinams. Read the rest of this entry »

Toli gražu ne kiekvieną katę ar katiną įmanoma laikyti bute ne sterilizuotą. Nesterilizuoti šie gyvūnai kelia nemažai problemų, ir šeimininkam tiesiog nelieka kitos išeities. Kačių rujos eiga yra ne tokia kaip kalių. Kačių ir organizmasyra kitoks-jis truputį kitaip reaguoja į tokią operaciją. Read the rest of this entry »

Skritingų kalių ciklo periodiškumas gali žymiai skirtis, taip pat ir tos pačios kalės ruja po rujos, tačiau paprastai kalė rujoja du kartus per metus. Šilto klimato zonoje kalės rujoja dažniau, o šalto klimato zonoje tik pavasarį. Rujos cikle galima išskirti keturias fazes. Read the rest of this entry »

Marą sukelia pramyxovirusas. Aplinkoje virusas issilaiko nuo 14 val.iki kelių dienų. Atsparus šalčiui (todėl daug ligos atvejų pasitaiko žiemą). Maro virusas ardo limfinį audinį, sukelia limfmazgių atrofiją ir degeneraciją. Tai slopina imuninę sistemą, todėl labai susilpnėja organizmo ginybinė reakcija, labai dažnos įvairios komplikacijos.

Read the rest of this entry »

Visi navikai yra skirstomi į gerybinius ir piktybinius (vėžinius). Labai svarbu juos laiku atskirti – tai lemia ligos prognozę ir gydymo galimybes.
Gerybiniai – auga lėtai, tačiau per ilgą laiką gali išaugti labai dideli. Juos sudarančios ląstelės dažniausiai yra pakankamai diferencijuotos ir subręndusios, todėl nesunku nustatyti iš kokio audinio jos kilusios. Read the rest of this entry »

Šunys, ypač jauni šuniukai, mėgsta žaisti su įvairiausiais daiktais – specialiai tam skirtais arba netyčia rastais. Žaidimai – puikus būdas judėti bei bendrauti su šeimininku. Tačiau žaidžiančius šunis, kaip ir vaikus, būtina prižiūrėti tam, kad išvengti nenumatytų pavojų.
Žaisdami gyvūnai savo žaislus gali praryti. Dažnai jie nepastebimai pašalinami su išmatomis, tačiau kartais gali pridaryti rimtų nemalonumų. Read the rest of this entry »

Alergija – tai organizmo gebėjimas ypatingai jautriai reaguoti į pakartotinai patekusią medžiagą ar medžiagų grupes ir tai vienas iš dažniau pasitaikančių negalavimų naminiams gyvūnams. Gali būti alergija tam tikroms medžiagoms, esančioms ore, kurias gyvūnas įkvepia (žiedadulkių, įvairių augalų alergenai, dulkės, pelėsiai ir t.t.), ėdesiui ir netgi tokiems aplinkos faktoriams kaip dulkių erkutės ar blusos. Read the rest of this entry »

Šuns ausis skirstoma į tris dalis – išorinę, vidurinę ir vidinę. Išorinės ausies uždegimas (otitis externa) yra dažniausiai pasitaikanti ausų liga. Negydant, jis gali komplikuotis ir pereiti į vidurinę arba vidinę ausį.
Ausų uždegimu dažniau serga ilgaausiai ilgaplaukiai šunys – koker spanieliai, seteriai. Taip pat didesnį polinkį šiai ligai turi šarpėjai, vokiečių aviganiai, bladhaundai. Otitai paūmėja pavasarį ir rudenį, kai orai drėgni, vėjuoti, dažnai lyja. Read the rest of this entry »